Kodėl grybai?
Nuo pat pradžių mąstant apie savo ūkio veiklą žinojau, kad tradicinis ūkininkavimas – ne man. Nebuvo jokių minčių apie gyvulininkystę, taip pat ieškojau draugiškų gamtai veikimo būdų – jokių trąšų, jokio arimo, vandens, oro teršimo nenorėjau. Reikėjo realistiškai įvertinti ir tai, kad veikla būtų įmanoma gyvenant Vilniuje ir nebūnant ūkyje kiekvieną dieną. Žavėjo agromiškininkystės (ang. agroforestry) praktika kai kuriose pasaulio vietose, kai miškuose, panašiuose į džiungles, darniai kartu auga vaisiai, daržovės. Eini lėtai mišku, grožiesi ir skini natūraliausią maistą... Peržvelgus lietuvišką ekonominių veiklų klasifikatorių labai pragmatiškai išsirinkome šitakių auginimą. Šiems grybams nereikia žemės, jiems reikia medžio rąstų, pavėsio ir vandens – tokia yra autentiška, Japonijoje per amžių amžius praktikuojama ąžuolo grybo auginimo technologija. Tai atitiko požiūrį ir išsprendė žemės tausojimo klausimus. Štai ir viskas, mūsų turima žemė su medžiais ir mišku jiems puikiai tiko! Iš pat pradžių su vyru aptarėme, kad auginsime ne pramoninius grybus ant briketų angaruose, o rinksimės maksimalią kokybę ir tikrą šitakį – auginamą natūraliai ant ąžuolo rąsto. Šitakis, išvertus iš japonų kalbos reiškia ąžuolo grybas. Pasaulyje daugybė pramonės, daugybė šiukšlių - žmonės gyvena pertekliaus ir vartojimo laikais. Prisidėti dar labiau prie viso to aš nenoriu. Geriau mažiau, bet tai, kas kokybiška ir natūralu.
Kirsti ąžuolų rankos nekilo, domėjomės galimybėmis juos įsigyti iš urėdijų. Jie brangūs ir reti, bet užsisakyti įmanoma. Reikiamą grybieną išsirinkome iš Belgijos įmonės, kuri turi laboratoriją ir mokslininkus, gali paruošti daugybės rūšių micelį. Su mokslininkės patarimu išsirinkome veislę, tinkamą Lietuvos klimatui.
Daug skaičiau ir domėjausi šitakių savybėmis, vartojimu ir t.t. Atrodė tiesiog įstabu! Bet dar ir paragavau šį grybą, nes naudingosios savybės žinoma gerai, bet jei sunku nuryti, tai būtų šioks toks trūkumas 😊 O pasirodo jie ir labai skanūs! Tai išties puikus grybas, galintis augti mūsų krašte ne prasčiau nei pomidorai, vištos ar svogūnai 😊
Kuo ypatingi šitakiai?
Šitakiai yra labai sveiki grybai. Mūsiškius baravykus savo vertingosiomis savybėmis jie kur kas pralenkia. Kadangi Azijoje tai tūkstantmečius kultivuojami grybai, pasaulyje jau atlikta daug tyrimų. Yra viešai prienamų elektroninių bibliotekų, kur publikuojamos tyrimų santraukos ir kiekvienas besidomintis gali paskaityti, tą aš irgi padariau. Šitakiuose yra visas rinkinys gerų savybių, bet turbūt svarbiausios, kad turi priešvėžinių junginių, gali būti prevenciškai vartojami. Būtent japonų mokslininkas Tstetsuro Ikekawa 1969 m. paskelbė mokslinius tyrimus, įrodančius šitakių naudą, kovojant su vėžiu.
Nustatyta, jog identifikuotas polisacharidas lentinanas yra ypač efektyvus kovoje su navikais. Šių grybų fitoncidai pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu, kurie geba kovoti su įvairių rūšių virusais: gripo, herpes, hepatito ir net ŽIV. Jie stiprina imunitetą. Tai labai vertingų medžiagų šaltinis, turintis aštuonias aminorūgštis, ergosterolio, proteino, vitamino B6. Turi ir vitamino D, o džiovinami ant saulės jie jį kaupia.
Šitakiai minimi ne tik kaip priemonė prieš vėžį, bet ir padidėjusį cholesterolio kiekį, hepatitą B, trombų susidarymą.
Čagos nauda
Čagos mes dirbtinai neauginame, bet kai randame aplinkiuose miškuose - tiesiog surenkame. Čaga arba juodasis beržo grybas yra stipriausias antioksidantas žemėje. Visoje mūsų planetoje. Tai išties pribloškia. Jame yra beveik visa cheminių elementų lentelė. Čagoje yra 200 biologiškai aktyvių medžiagų. Šis grybas pasaulyje taip pat seniai vartojamas, tiriamas. Čaga turi polisacharidų, polifenolių, triterpenoidų, o tai reiškia, kad yra priešuždegiminis, antivirusinis, antioksidacinis ir net priešvėžinis poveikis. Apie šio nuostabaus grybo naudą parašysiu atskirą įrašą. Noriu labiau jį pažinti. Jis toks mistiškas, retas, labai žavi mane.
Nesu medikė, man sudėtinga išvardinti visas chemines savybes, bet tai iš tiesų stipraus ir naudingo poveikio grybai. Mums reikėtų tik kruopščiai atsirinkti informaciją apie jų vartojimą ir rinktis patikimus šaltinius, tartis su medikais, fitoterapeutais ir kitais specialistais, kad vartotume tinkamai.
Ar tai funkcinis maistas?
Taip, šitakiai ir čaga yra priskiriami funkciniams grybams. Funkcinis maistas yra toks, kuris pagerina tam tikras žmogaus organizmo savybes. Funkcinis maistas padeda mažinti uždegiminius ir oksidacinius procesus bei dar daug visokių naudingų darbų organizme atlieka. Šią savoką vis dažniau sutinkame, yra net funkcinį maistą tyrinėjančių Lietuvos mokslininkų! Beje, Dzūkis mielai pasitarnautų mokslui kaip atvira laboratorija po dangumi arba lygiavertis partneris, todėl, mokslininkai, atsiliepkite! 😊
Grybai yra pribloškiantys strategai (neturėdami smegenų!)
Kol neauginau grybų jais ypatingai nesidomėjau, tiesiog mėgau valgyti. O vėliau pasigilinus į jų pasaulį atsiveria labai įdomus ir netgi šiek tiek mistiškas vaizdas. Nors kol kas yra ištirta tik apie 10 procentų visų pasaulio grybų rūšių, bet jau žinome, kad jie yra išties įspūdingi organizmai. Grybai geba virškinti plastiką, sprogmenis, pesticidus. Pažangiose pasaulio laboratorijose žmonija ieško šių savybių panaudojimo būdų. Tai gali turėti išties didžiulį potencialą padėti mūsų planetai. Beje, susidraugavome su vienais grybų augintojais, puikiais žmonėmis, kurie patys savo mini laboratorijoje mėgina išauginti grybą, mintantį plastiku.
Iš grybų gaminama oda ir naudojama kaip alternatyva gyvūninei odai. Jau šiandien mados pramonė naudoja ne gyvūnų, o iš grybų pagamintą odą. Mane pribloškia ir netgi šiek tiek baugina kordicepso gebėjimas patekti ant vabzdžio, pasinaudojant juo keliauti, vėliau jį nužudyti, ant jo išaugti ir taip sugebėti daugintis. Ir visa tai grybai padaro neturėdami smegenų.
Žmonės nuo seno žino apie grybų poveikį žmogaus psichikai. Neuromokslininkai teigia, kad tam tikros grybų medžiagos netgi keičia smegenų struktūrą. Realūs ar nerealūs šamanai maišo paslaptingus kokteilius ir žada įspūdingus potyrius. Šiuolaikiniai hipsteriai patys pasigamina musmirių guminukų, žele gabaliukų. Stiprų grybų poveikį žmonės žino seniai. Tik naudodami mokslo neištirtus būdus gydytis ar nušvisti žmonės gali sukelti sau arba kitiems žalos. Jei cheminė medžiaga, šiuo atveju grybas, sukelia kitos realybės jausmą – pagalvokim, kas tai per realybė? Ar ji tikra? Grybai nėra angelai. Mokslui toli gražu taip pat dar ne viskas yra žinoma. Bet čia neišsemiama, plati ir slidi tema.
Grybai yra visur: po žeme, ant žemės, ore ir mūsų organizmuose. Jų tinklai po žeme yra didžiuliai, pasaulyje fiksuojami įvairių grybų, kaip didžiausių gyvų organizmų žemėje, rekordai. Esu skaičiusi, kad grybas yra seniausias gyvas organizmas mūsų planetoje, atsiradęs anksčiau nei kita gyvybė. Jis labai, labai gerai prisitaikęs gyventi sudėtingomis sąlygomis. Grybo sporos gali išlikti gyvos atvirame kosmose. Visa tai skaičiau ne pasakų knygose, o moksliniuose leidiniuose 😊 Žinodama tai į grybus ėmiau žiūrėti pagarbiai ir šiek tiek atsargiai 😊 Jie yra pribloškiantys strategai su dar labai daug neatskleistų galimybių...
Džiaugiuosi, kad vabzdžiais keliauja kordicepsas, o ne šitakis. Kalbant apie šitakius viena mano draugė, jų suvalgiusi, man sakė – naktį geriau miegojau, vakare taip ramiai jaučiausi. Nustebau, nes lyg ir niekur apie tokį šitakių poveikį nebuvau skaičiusi ar girdėjusi. Bet vėliau visgi prisiminiau seną legendą apie miegantį Budą. Legenda pasakoja apie senovės Kinijos laikus, kai budistų vienuoliai ieškojo natūralių būdų pagerinti savo sveikatą ir meditacijos praktiką. Šie vienuoliai, gyvenę kalnuose ir miškuose pastebėjo, kad tam tikri grybai, augantys ant senų medžių kamienų, turi ypatingų savybių. Jie pastebėjo, kad šie grybai padeda jiems atsipalaiduoti, gerina miegą ir bendrą savijautą. Dėl savo sugebėjimo sukelti gilų ir ramų miegą, vienuoliai šiuos grybus pradėjo vadinti „miegančio Budos grybais“. Buvo tikima, kad šitakiai padeda pasiekti dvasinę ramybę ir susikaupimą, panašų į tai, ką Buda patyrė per savo meditacijas ir dvasinį pabudimą. Taigi... Gal mano draugės ramus miegas buvo neatsitiktinumas. Gal reiks šitakių pelkėje pasistatyti Budos skulptūrą...
